Difuzinės plėvelės

Stogo ir sienų izoliacijai bei konstrukcijos elementams apsaugoti nuo vėjo, kondensato ir drėgmės iš išorinės aplinkos naudojama difuzinė garams pralaidi stogo plėvelė. Priklausomai nuo gamintojo ir plėvelės savybių ji gali būti nuo vieno iki kelių sluoksnių. Pagal gamintojų deklaracijas plėvelė gali būti klojama tiesiai ant šilumos izoliacinio sluoksnio arba paliekant ventiliacinį tarpą.

Storesnis funkcinis sluoksnis sugers daugiau drėgmės iš šilumos izoliacinių sluoksnių.

Naudojimo sritys:
apšiltinti šlaitiniai stogai; karkasinės sienos ir ventiliuojami fasadai.

Renkantis difuzinę stogo plėvelę, pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į jos tankumą, kuris nurodomas g/m². Kuo skaičius didesnis, tuo ji bus atsparesnė mechaniniams pažeidimas viso stogo montavimo metu. Taip pat rekomenduojame rinktis tankesnę plėvelę esant mažam stogo nuolydžiui. Paruošus stogo konstrukciją dažnu atveju tenka palaukti stogo dangos, tad sumontuotą difuzinę membraną veikia saulė, vėjo gūsiai, krituliai ir t.t. Ilgą laiką saulės veikiama plėvelė pradeda irti ir nebeatlieka savo funkcijos, tad vertėtų atkreipti dėmesį ir į plėvelės atsparumą UV spinduliams, tačiau bet kuriuo atveju visada rekomenduojame sumontuoti stogo dangą kaip galima greičiau.

Kitas svarbus difuzinės plėvelės parametras – garų pralaidumas, t.y. kiek gramų garų per save gali praleisti plėvelė per 24 valandas. Jis gali būti matuojamas difuzijos varžos koeficientu - Sd verte. Kuo nurodytas skaičius yra mažesnis, tuo geresnis garų iš mineralinės vatos pralaidumas. Mažesnė Sd vertė užtikrins greitesnį vatos išdžiūvimą.

Plėvelės gali turėti pramoniniu būdu integruotas lipnias juostas, kurios užtikrins patogų ir patikimą plėvelės horizontalių persidengimų suklijavimą, vertikaliems persidengimams rekomenduojame įsigyti specialias šiai plėvelei skirtas lipnias juostas. Daugiasluoksnėse plėvelėse gali būti armuotas sluoksnis, kuris suteikia ypatingo stiprumo, atsparumo plyšimui montavimo metu ir produkto eksploatavimo metu.