Visos prekės ▼
Prekių krepšelis
Krepšelis tuščias.

Išsirinkę prekę, spauskite mygtuką
"Į krepšelį"
Pirkite išsimokėtinai
Jūsų pasirinktų prekių pirkimas išsimokėtinai:
Klientų atsiliepimai
Greitai ir patikimai
2018.07.20 | Giedrius, Plunge 5
Ypač patogus e-parduotuvės interfeisas, puikus užsakymo įvykdymo greitis, malonu buvo bendradarbiauti.
2018.07.20 | Laimonas, Kaunas 5
viskas aukstame lygyje
2018.07.17 | Regimantas,Skuodas 5
Greitas ir kokybiškas aptarnavimas.Šaunuoliai !
2018.07.16 | Antanas, Vilnius 5
Pirkau latakus, lietvamzdzius ir kitus priedus. Aciu uz greita ir nepriekaistinga pristatyma
2018.07.14 | Audrone, Sakiai 5
Jūsų pinigų saugumas

e-Stogdengiai stipriausi Lietuvoje 2011-2016

Jūsų sumokėtų pinigų saugumas. Daugiau >>

Šiltinimo medžiagos

Šiltinimo medžiagos
Pasirinkite šiltinimo medžiagas:
Specialistas pataria

Šiltinimo medžiagos - PIR plokštės

PIR poliizocianurato kietos putos – patobulintas poliuretano putų variantas (PU). Pagrindinė savybė skirianti PIR putas nuo PU – degumo ir cheminis sustiprinimas. Šis ypatumas leidžia PIR plokštes naudoti termoizoliacijoje.

PIR plokštės:
• Šilumos laidumo koeficientas nuo 0,023 W/mK (10 cm PIR plokštės turi tokį šilumos skvarbos koeficientą, kaip ir 17 cm akmens vata);
• Šios šiltinimo medžiagos plokščių tankis yra nuo 29 iki 70 kg/m³. Pvz. stoginės akmens vatos tankis apie 150 kg/m³. Tai leidžia pakeisti sunkią akmens vatą lengvesniu PIR putų sluoksniu ir žymiai palengvinti stogo konstrukciją;
• Termoizoliacinės PIR plokštės patvarumas spaudimui yra nuo 120 iki 620 kPa (DIN EN 826);
• Įgeriamumas max 3%, PIR putų struktūros 95% elementų (ląstelių) yra uždarų. Dėl žemos skvarbos (įsigėrimo), termoizoliacinės medžiagos savybės visą eksploatacijos laiką išlieka tame pačiame lygyje;
• Reakcija į ugnį – E klasė (DIN EN 13501), B2 (DIN 4102).

Šiltinimo medžiagos sluoksnio reglamentavimas STR

Lentelėje žemiau pateiktos norminės šilumos perdavimo koeficiento U vertės, nurodytos statybų techniniame reglamente. Pagal šias reikšmes galima nustatyti, kokio šiltinimo medžiagos storio reikia su atitinkamomis šiltinimo medžiagomis.

PVZ.: norminė reikšmė gyvenamųjų namų stogams.

Norminė reikšmė U = 0,16 W/(m²*K). K – temperatūrų skirtumas. Jei laikome, kad viduje temperatūra vidutinė norima 20°C, lauko vidutinė temperatūra šildymo sezono metu 5°C, tuomet K reikšmė yra 1,33.

Taigi norminė reikšmė U = 0,16 x 1,33 = 0,213. Tuomet šios perdangos varža R = 4.7 (1 / 0,213).

Šiltinimo medžiagos - poliuretano plokštės stogams Eurothane Silver λ reikšmė = 0,023.
Norminis šiltinimo medžiagos storis gyvenamųjų pastatų stogams: 4,7*0,023 = 0,108 m = 10,8 cm.

Šilumos perdavimo koeficiento U reikšmė: U = λ (medžiagos šilumos laidumas) / plokštės storio.

Šilumos perdavimo koeficiento U reikšmė: U = λ (medžiagos šilumos laidumas) / plokštės storio

Lentelėje pateiktos leistinos šilumos perdavimo koeficiento U vertės, nurodytos statybų techniniame reglamente.

Lentelėje pateiktos leistinos šilumos perdavimo koeficiento U vertės, nurodytos statybų techniniame reglamente

Šiltinimo medžiagų reikšmių palyginimas

Šiltinimo medžiagų reikšmių palyginimas

A++ namų reikšmė

EU direktyva 2010/31/EU: beveik nulinės energijos pastatas – pastatas, kurio energinis naudingumas labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Dėl Pastatų Energinio Naudingumo (Directive 2010/31/EU) nuostatos:
• iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
• iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai;
• iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas tarptautinis susitarimas;
• kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;
• nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos pastatai.

Direktyvos įgyvendinimo dėl beveik nulinių pastatų planas Lietuvoje - yra nustatyti pereinami reikalavimai naujai statomiems pastatams 2014, 2016, 2018, 2021 metais pagal pastatų energinio naudingumo klases (STR 2.01.09:2012).

Nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti reikalavimus:
• iki 2014 m. sausio 1 d. – C klasės pastatams;
• nuo 2014 m. sausio 1 d. – B klasės pastatams;
• nuo 2016 m. sausio 1 d. – A klasės pastatams;
• nuo 2018 m. sausio 1 d. – A+ klasės pastatams;
• nuo 2021 m. sausio 1 d. – A++ klasės pastatams.

Reikalavimai A++ klasės pastatų atitvaroms

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2*K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2*K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas

Reikalavimai gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientams – U, W/(m²*K) (Varžoms – R, m²*K/W)

Reikalavimai gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientams

5 svarbūs veiksniai apie šiltinimo medžiagas

• Šiltinimo sluoksnis – pastato sandarumo užtikrinimas. Šiais laikais, labai tobulėjant medžiagoms, pastato sandarumą užtikrina jau nebe 3 plytų siena. Dabar šią funkciją atlieka kokybiškos šiltinimo medžiagos, kurios tampa tas nematomas veiksnys, lemiantis ilgamečius šilumos nuostolius pastate. Pati namo konstrukcija paprastėja, kaip pvz. karkasiniai namai, visą sandarumą paliekant šiltinimo sluoksniui – vėjo, garso, gaisro, šilumos izoliacijai. Todėl šiltinimo medžiagos turi turėti atitinkamai gerėjančias savybes.

• Kasmetinių šildymo sąnaudų taupymas. Kasmet šildymo sezono metu kuro sąnaudos priklauso nuo to, kaip izoliuotas namas. Langai, šiltinimo medžiagų sandarumas – lemia kainą, kurią kasmet mokate ir mokėsite už šildymą, nepriklausomai nuo šildymo būdo. Todėl norint sutaupyti – reikia šiltinimo medžiagų storį pasirinkti tokį, kad patirtumėte kuo mažesnius šilumos nuostolius. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į šiltinimo medžiagų sandarumą.

• “Paslėptas” sluoksnis – “paslėpta” bėda. Ankščiau žmonės buvo įpratę į tai, kas slepiasi po apdaila, per daug nekreipti dėmesio, visgi situacija keičiasi. Paslėptos namo detalės tampa ypač svarbiu veiksniu, norint išvengti problemų ateityje. Santechnika, elektros laidai ir šilumos izoliacija, tai užslėptos medžiagos, kurių tvarkymo kaina ateityje yra dviguba, nes kartu nukenčia ir visa apdaila. Todėl pradinėje statybų stadijoje šilumos izoliaciją sumontavus teisingai, šalčio tiltų ir medžiagos sudrėkimo išvengti galima visam gyvenimui.

• Tobulėjant technologijai, tobulėja šiltinimo medžiagos. Atsižvelgiant į besikeičiančias statybų tendencijas, keičiasi ir šiltinimo medžiagų sandara, gaminimo technologijos. Įprastos šiltinimo medžiagos tobulinamos, į rinką ateina naujos kartos šiltinimo medžiagos, kurios gaminamos atsižvelgiant į poreikius, ištaisant įprastų šiltinimo medžiagų trūkumus. Išgaunama ilgalaikė kokybė, šiltinimo medžiagos tampa atsparesnės atmosferiniams veiksniams, tvirtesnės, patogesnės naudojimui.

• Gamintojų patirtis – šiltinimo medžiagų garantija. Didėjant šiltinimo medžiagų poreikiui, didėja ir norinčių į šią rinką įeiti, bandant kopijuoti gaminius. Taip atsiranda didelė galimybė produktus gauti nekokybiškus. Ilgus metus dirbantys šioje srityje gamintojai yra išsprendę visus gamybos proceso trūkumus, gali pritaikyti patirtį naujų geresnių produktų gamybai. Tad vienas iš būdų išvengti nekokybiškų medžiagų – rinktis ilgametį gamintoją.

Kas šiltinimo sluoksniui svarbiausia?

• Sandarumas. Neturėtų būti tarpų tarp šiltinimo sluoksnių, taip pat plyšių ar neužbaigtų vietų - visa tai sukels viso šiltinimo sluoksnio efektyvumo nuostolius. Sienų šiltinimas turi susijungti su stogo, grindų šiltinimu. Taip visa konstrukcija būdama vientisa (sandariai įrengta), sulaiko šilumą viduje ir jai nėra kelio išeiti.

• Tinkamas apšiltinimas kritinėse vietose. Šiluma per visus plyšius keliauja į išorę. Taip netinkamas šilumos izoliacijos įrengimas kritinėse vietose, t.y. ties angokraščiais, kampais, perdangų susijungimais gali lemti šalčio tiltelius ir didelius šilumos nuostolius, nors visas šiltinimo sluoksnis būtų įrengtas ir tinkamai. Tad vietose aplink langus, duris, sujungimuose ir susidūrimuose sienos su stogu - visi mazgai turi būti išbaigti ir kokybiškai įrengti.

• Plyšių užsandarinimas. Oro tarpai tarp šiltinimo medžiagų turi būti panaikinami arba izoliuojami, kad oras neturėtų nė menkiausio vaikščiojimo. Tuomet net ir likę oro tarpai taps izoliacijos dalimi.

• Ilgaamžiškumas. Šiltinimo sluoksniui susitraukus, sukritus, sudrėkus ar kitaip pakitus galimi dideli šilumos nuostoliai arba finansiniai nuostoliai remontuojantis - todėl reiktų atsižvelgti į eksploatacijos pobūdį ir pasirinkti kuo ilgiau savybes išlaikančias medžiagas. Todėl ir siūlome rinktis naujausios technologijos PIR plokštes iš gamintojų, kurie yra laiko patikrinti, pateikia tikras deklaracijas ir nedings po poros metų, išsipardavę visus pigius produktus.

• Kokybiškas įrengimas. Meistrai gali net geriausią šiltinimo medžiagą įrengti su tarpais, nekokybiškai pritvirtinti - kas visiškai sumažintų medžiagos efektyvumą. Tad rinkitės patikimus meistrus arba tiesiog liepkite jiems parodyti ir paaiškinti atliktą darbą - kad atitiktų prieš tai išvardintus esminius reikalavimus.